Gyvenimo aprašymas
Išsilavinimas
1993 m. baigiau istorijos magistro studijas Centriniame Europos universitete (CEU) ir Eötvös Loránd vardo universitete, Budapešte. 1995–1997 ir 2002–2003 m. dėsčiau, stažavausi ir rašiau daktaro disertaciją Joensuu ir Tamperės universitetuose, Suomijoje. 2005 m. gegužės 28 d. apginiau filosofijos mokslų daktaro disertaciją (Ph.D.) Historians as Nation State-Builders: The formation of Lithuanian University 1904–1922 Tamperės universitete (Suomija). (Diplomas nostrifikuotas ir suteiktas humanitarinių mokslų daktaro diplomas 2006 m.)
Kartu su oponentais ir vadove. Iš kairės į dešinę stovi: oponentai: profesorė emerite Aira Kemiläinen (Juveskiulės universitetas) ir profesorius Miroslavas Hrochas (Karolio universitetas Prahoje), vadovė profesorė Marjatta Hietala (Tamperės universitetas)
Disertacijoje analizuojamos lietuvių istorikų idėjos ir koncepcijos tautos, nacionalizmo, tautinio tapatumo, tautinės valstybės, valstybingumo klausimais, t. y. kaip jie suprato nacionalizmą ir kaip apibūdino tautinę valstybę, kurią reikėjo kurti 20 a. pradžioje. Lietuvos universiteto klausimas disertacijoje nagrinėjamas kaip sudėtinė tautinės valstybės dalis, t. y. kokį universitetą lietuvių istorikai siūlė kurti naujoje nepriklausomoje valstybėje. Istorikų pažiūros dėl universiteto aptariamas šiais esminiais klausimais: koks turi būti kuriamas universitetas: pasaulietinis ar katalikiškas? Universitetas turi būti kuriamas visuomenės ar tautinės valstybės poreikiams tenkinti? Kokia kalba turi vykti studijos universitete? Universitetas turi būti labiau tautinis ar tarptautinis? Lietuvos universiteto kūrimas aptariamas nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste.
2010 m. gegužės 20–22 d. dalyvavau Tamperės universiteto mokslo daktarų įšventinimo ceremonijose. Ceremonijos vyksta pagal viduramžių universitetų mokslo daktarų įšventinimo tradicijas. Privalomi atributai moterims juoda vakarinė suknelė, kardas ir skrybėlė. Kardas simbolizuoja mokslininko pasiryžimą būti objektyviu ir sąžiningu, skrybėlė – mokslininko pripažinimą, t. y. priklausyti mokslininkų gildijai. Ceremonijos rengiamos kas 10 metų. Tai iškilminga šventė, kuri prasideda universitete, vėliau persikelia į protestantų bažnyčią ir tęsiasi iškilmingu pokyliu miesto merijoje.
Profesinė patirtis
Nuo 1985 m. iki 2007-09-04 dirbau VPU Istorijos fakultete. Nuo 1995 m. buvau žurnalo „Istorijos“ (Aukštųjų mokyklų mokslo darbų) atsakinga sekretorė (nuo 1993 m. iki 2007 m. išėjo 33–65 tomai).
Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. pradėjau dirbti lektore, nuo 2007 – docente MRU Politikos mokslų katedroje. Dabar esu Vadybos ir politikos mokslų instituto docentė.
Dėstyti ir dėstomi dalykai
Dėstyti ir dėstomi dalykai MRU:
Europos ir Azijos ekonominė, politinė ir gynybinė integracija; Diskusijų seminarai: politiniai ir ekonominiai iššūkiai tarptautiniams santykiams; Demokratizacijos procesai posovietinėje erdvėje; Tarptautiniai konfliktai ir jų valdymas; Tarptautiniai santykiai; Mokslinis tiriamasis ir magistro baigiamasis darbas; Šiuolaikinės etniškumo ir nacionalizmo teorijos; Politinių ir nacionalinių konfliktų studijos; History of Lithuania: Nation, Culture, and Traditions (Erasmus studentams); Politics and Culture of Lithuania (Erasmus studentams); EU institutions and administration (Erasmus studentams); Vidurinioji klasė ir jos gyvenimo būdas (laisvai pasirenkamas dalykas); ES bendroji užsienio ir saugumo politika; ES plėtra ir integracija; ES politinė sistema; ES politikos formavimas: administravimas, plėtra ir integracija; Regioniniai tyrimai ir Rytų Europos bei Pietų Kaukazo regionai 20–21 a. (mokslinis tiriamasis darbas); ES valdymas, plėtra ir integracija; Regioninių tyrimų metodika; Europos identitetas; ES institucijų ir sprendimų priėmimas plėtros procese; Darnios plėtros politika;
Dėstyti dalykai VPI / VPU:
Naujųjų laikų istorija (istorijos mokytojams kvalifikacijos kėlimo kursuose); Vidurio Europos istorija; Nacionalizmo ir valstybingumo klausimai Vidurio Europoje; Viduriniosios klasės gyvenimo būdas; History of Lithuania (EILC: Erasmus intensyvūs Lietuvių kalbos kursai atvykusiems Erasmus studentams).
Dėstyti dalykai LEU ir VDU:
Lietuvos istorija / History of Lithuania ((lituanistinių mokyklų užsienyje mokytojams ir užsienio studentams, kurias organizavo Švietimo mainų paramos fondas, Lietuvos edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas)
Dėstymas užsienio universitetuose:
2023 m. kovo 27–31 d. Florencijos Universitetas, Italija (Erasmus+)
2010 m. kovo 1–31 d. Liono universitetas (2), Politikos mokslų institutas, Prancūzija (kviestinė dėstytoja);
2006 m. gruodžio 1–15 d. Tamperės universitetas, Suomija (Sokrates / Erasmus);
2005 m. gegužės 17–30 d. Tamperės universitetas ,Suomija (Sokrates / Erasmus);
2004 m. kovo 8–balandžio 7 d. Tamperės universitetas , Suomija (Sokrates / Erasmus);
2002 m. spalio 7–30 d. Tamperės universitetas, Suomija (Sokrates / Erasmus);
1995 m. sausio 1–birželio 30 d. Joensuu, Turku, Helsinkio universitetai, Suomija (the Finnish Centre for International Mobility (CIMO)).
Ekspertinė patirtis
Nuo 2013 m. iki dabar
Tarptautinio projekto „Varieties of Democracy (V-Dem)“ (Department of Political Science at the University of Gothenburg, Sweden; the Kellogg Institute at the University of Notre Dame, USA; the Department of Political Science at Lund University, Sweden; and the Department of Political Science at Boston University, USA), ekspertė nuo Lietuvos (žr. https://www.v-dem.net/en/)
Nuo 2013 m. iki dabar
Švietimo mainų paramos fondo administruojamų programų nepriklausoma vertintoja (žr. https://www.smpf.lt/lt/)
Nuo 2007 m. iki dabar
Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika ekspertė (žr. http://www.minfolit.lt/)
2007 m.
Naujos magistro politikos krypties studijų programos vertinimas, SKVC ekspertė (žr. http://www.skvc.lt/default/lt/?open=27)
Dalyvavimas projektuose
Tarptautinis projektas „Cities and Transnational Interaction. The Cultural Contacts between West and East European Urban Centres during and beyond the Cold War“, projekto vadovė Tamperės universiteto Prof. Marjatta Hietala (University of Tampere, School of Humanities and Social Sciences and Cold War Research Group-Consortium of the Aleksanteri Institute, funded by the Academy of Finland), Suomijos akademija, Suomija, 2010–2013, tyrėja, (žr. http://www.uta.fi/yky/citiesandinteraction/index.html
Projektas „Mokymo ir metodinės studijos: Etninės/tautinės mažumos tolerancijos/netolerancijos/ksenofobijos požiūriu“. Atviros Lietuvos fondas ir MRU, 2008–2009, tyrinėtoja.
Tarptautinis projektas „Scholars, Science Universities and Networks as Factors Making Cities Attractive“ (a long-term analysis in an international context) (projekto vadovė Tamperės universiteto prof. Marjatta Hietala, Tamperės universitetas, funded by the Academy of Finland), tyrėja (žr. http://www15.uta.fi/yky/arkisto/historia/attractivecities/english/overview.html
Dalyvavimas tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose
Nuo 2020 iki dabar. Lietuvos sociologijos draugijos (LSD) narė.
Nuo 2019–2020. „Horizontas 2020“ ekspertė.
Nuo 2013 iki dabar Lietuvos politologų asociacijos (LPA) narė. Nuo 2015–2017 m. LPA revizijos komisijos narė.
Nuo 2007 iki dabar – organizacijos „European Platform of Women Scientists“ (EPWS) narė. https://epws.org/
Mokslinių interesų sritys
Nacionalizmo koncepcijos ir teorijos; nacionalizmo problemos Europoje; konfliktai; aukštojo mokslo politika Europoje; užsienio politika; ES plėtra ir integracija
Publikacijos
Knygos
Historians as Nation State-Builders: the Formation of Lithuanian University 1904–1922. Studies in European Societies and Politics: Jean Monnet European Centre of Excellence, Tampere: University of Tampere, 2005, 367 pp. Žr. http://tampub.uta.fi/handle/10024/67487
Žiemos karas ir Lietuva (dokumentų rinkinys) = Talvisota ja Liettua (dokumenttien kokoelma) = Winter War and Lithuania (Collection of Documents). Vilnius: VPU leidykla, 1997, 135 p.
Knygų sudarytoja
Sudarytojos su Asadauskienė, Nelė. Lietuva ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas. Vilnius: Vaga, 2000, 256 p.
Sudarytoja su Gaigalaitė, Aldona. Žemės reforma Lietuvoje 1922. Simno-Kolesnykų dvaro išdalijimo ir naujakurių gavimo dokumentai. Vilnius: VPU leidykla, 1997, 141 p.
Straipsniai
Lietuvos universitetas valstybei ar visuomenei, ar valstybei ir visuomenei? Istorija. 2022, vol. 128, no. 4, Vėluoja.
Mapping Different Models of Lithuanian Statehood in 1900–1910s. Vesture: Avoti un Cilveki = History: Sources and People. Daugavpils: Daugavpils University. 2022, [vol.] 25, p. 118–124.
Lietuvos piliečių parama Suomijai Žiemos kare, 1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 12 d. Istorija. 2021, vol. 123, no. 3, p. 96–121. DOI: 10.15823/istorija.2021.123.4.
Polarising features of nationalism: the Cases of independent Lithuania in the 1930s, 2008–2009, and 2015. Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies: mokslo darbai. 2021, vol. 12, no. 1, p. 48–67. DOI: 10.13165/SMS-21-12-1-03.
Uniting and polarising features of nationalism: the Case of independent Lithuania in 1918 and in the 1990s // Socialinių mokslų studijos = Societal studies: mokslo darbai. 2021, vol. 12, no. 1, p. 68–82. DOI: 10.13165/SMS-21-12-1-04.
„Discussion on the “Question of Vilnius” in the early years of the 20th century“. EAUH 2016: Reinterpreting cities : 13th international conference on Urban history. Helsinki, Finland 24–27 August, 2016: [Elektroninis išteklius]. Helsinki: European Association for Urban History, 2016. p. 1–9.
„Students and professors’ resistance against the Soviet Regime in Lithuania in 1944–1990 = Otpor studenata i profesora sovjetskom režimu u Litvaniji 1944–1990“. LIMES plus: geopolitical magazine: cold war = LIMES plus: geopolitički časopis: Hladni rat, Beograd: HESPERIAedu, No. 1 (2013), p. 41–55.
„The underground cooperation between Soviet Lithuania and the West in 1972–1990: a case study on the chronicle of the Catholic Church in Lithuania“. Valahian journal of historical studines, Târgoviste: „Grigore Gafencu” Research Center for the History of International Relations, 2013, vol. 20, p. 89–107.
„Nacionaliniai ir tarptautiniai aukštojo mokslo ir studijų interesai Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu“. Socialinių mokslų studijos, 2013, nr. 5 (2), p. 445–465.
„Between National and International Interests: The New University of Lithuania during the Interwar Period“. Universities in Central Europe – Crossroads of Scholars from All Over the World: Conference Proceedings: CD, ed. by Milada Sekyrkova and Petr Cajthaml, Prague: Institute of the History of Charles University and Archive of Charles University in Prague, 2012, p. 195–205.
„Идея государственности в Литве в начале XX века: общее государство с Россией, с Польшей или с Белоруссией?“ Полiтологiчнi та соцiологiчнi студiї: збiрник наукових праць, т. VIII: Україна, Бiлорусь, Польша та Литва: вiд колiзiй минулого до спiльних европейських цiнностей та перспектив спiвпрацi, Чернiвцi, Вiльнюс: Букрек, ЭГУ, 2010, с. 43–63.
„Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo politika 1920-1922 m. : ar Lietuvos Universitetas kuriamas dėl tautinės valstybės interesų ar dėl visuomenės poreikių?“ Florilegium Lithuanum : In honorem eximii professoris atque academici Lithuani domini Eugenii Jovaiša anniversarii sexagesimi causa dicatum. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 300–309.
„Tautinio Vilniaus universiteto klausimas lietuvių politikoje (1915 m. ruduo–1919 m. žiema)“. Istorija, 2009, t. 73, p. 3–16.
„Historians’ Discussion on Nationalism in the Early Years of the 20th Century“. Acta Historica Universitatis Klaipedensis XIV: Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija. Socialinė istorija, kultūrologija = History and Culture of Baltic Region: Lithuania and Poland. Social History, Cultural Science, 2007, t. 14, p. 119–132.
Lietuvių istorikų politikų valstybingumo samprata (1907–1918 m.)“. Istorija, 2007, t. 65, p. 12–25.
„Petras Klimas’ concept of nationalism“. Istorija, 2005, t. 62, p. 57–66, 98–99.
„Istorijos“ žurnalo praeitis, dabartis ir vizija“. Istoriko atsakomybė: straipsnių rinkinys. Vilnius: VPU leidykla, 2002, p. 117–122.
„Сотрудничество историков Литвы и Латвии в 1918–1940 гг.“. XI Zinātnisko lasījumu materiāli: vēstures sekcija. Daugavpils: Saule, 2001, p. 43–48.
„Tarptautinis Lietuvos istorikų bendradarbiavimas XX a. pradžioje“. Lietuva ir pasaulis: bendradarbiavimas ir konfliktas, sud. N. Asadauskienė, A. Janužytė, Vilnius: Vaga, 2000, p. 213–230.
„Зимняя война и балтийские государства“. VIII Zinatnisko lasijumu materiali. Daugavpils: Saule, 1999, p. 8–12.
„Lituanistinė medžiaga Suomijos archyvuose: Lietuva ir Žiemos Karas“. Lituanistika pasaulyje šiandien: darbai ir problemos. 3. Vilnius: Baltos Lankos, 1998, p. 115–124.
„Historians and Political Changes in Lithuania after the Second World War“. 50 Years After World War II. International Politics in the Baltic Sea Region 1945–1995. Gdansk: Gdansk University Press, 1997, pp. 161–165.
„Totalitarinės ideologijos vystymosi problemos“. Socialinė sąmonė socialinių santykių humanizacijos procese: konferencijos medžiaga. Vilnius: VPU leidykla, 1989, p. 42–45.
Metodinės priemonės
Europos ir Azijos politinė ir gynybinė integracija: paskaitų konspektas (Political and defence integration of Europe and Asia: syllabus): [elektroninis išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, 44 p. Prieiga per internetą: https://vma.mruni.eu/course/view.php?id=8116
ES politinė sistema: paskaitų konspektas (Political system of the EU: syllabus): [elektroninis išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, 38 p. Prieiga per internetą: https://vma.mruni.eu/course/view.php?id=8041#section-4
History of Lithuania: nation, culture, and traditions: paskaitų konspektas: [elektroninis išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, 34 p. Prieiga per internetą: https://vma.mruni.eu/course/view.php?id=9446
Tarptautiniai santykiai: paskaitų konspektas (International relations: syllabus): [elektroninis išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, 32 p. Prieiga per internetą: https://vma.mruni.eu/course/view.php?id=12756
Sudarytoja su Janušauskienė, Diana, Mikėnė, Svajonė, Urbonaitė, Rima. Politikos mokslų institute rašomų magistro baigiamųjų darbų akademiniai principai: [elektroninis išteklius] . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015. 18 p. Prieiga per internetą: https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/institutai/politikos_mokslu_institutas/2015_11_16_Akademiniai_principai.pdf
Bendraautorė. Istorijos žodynas. Vilnius: Vaga, 2003, 434 p.
Testai 9–12 klasėms. Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės: Lietuvos istorijos
Kitos publikacijos
„Nauja knyga apie rokiškėnų partizanus“: [recenzija: Uzdila, Vytautas Juozas. Rokiškėnų Gandis. Vilnius: Spauda, 2007, 209 p.], Socialinis ugdymas, 2007, nr. 3 (14), p. 108–109.
„Suomių vizitas Vilniaus pedagoginiame universitete“. Istorija, 2007, t. 66, p. 80–81.
„Активные методы преподавания истории в университете“. Интеграция высшей и средней школы: создание единой образовательной среды: материалы VI международной научно-практической конференции, 12–13 апреля 2006 года, отв. ред. А. П. Клемешев. Калининград: РГУ им. И. Канта, 2007, с. 16–17.
Su Grigaravičiūtė, Sandra. „Aukštosios ir vidurinės mokyklos integracija: bendra švietimo sistema“. Istorija, 2006, t. 63, p. 82.
Su Grigaravičiūtė, Sandra. „Lietuva ir Lenkija Baltijos regione“. Istorija, 2006, t. 63, p. 83–84.
„Istorija, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2005, t. 8, p. 320.
„Aldona Gaigalaitė. Bibliografinė rodyklė 1952–2002 m.; Sudarius profesorės bibliografiją“. Gaigalaitė, Aldona. Į savę ir istoriją pažvelgus, Vilnius: Vaga, 2002, p. 245–285; 243–244.
„Monografijos „Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940“ pristatymas“. Istorija, 2001, t. 49–50, p. 118–119.
„Atverstas naujas puslapis Lietuvos tautinių mokyklų istoriografijoje“. Istorija, 2000, t. 44, p. 46–47.
Su Baranauskaitė, Jolanta; Škirkaitė, Edita. „Stendinis pranešimas kaip aktyvus istorijos mokymosi metodas“. III tarptautinės konferencijos „Istorijos mokymo aktualijos vidurinėje ir aukštojoje mokykloje“ pranešimai. Vilnius, 2000, p. 83–86.
„K. Avižonio skaitymai“. Istorija, 1999, t. 39, p. 86–87.
„Mokslinė konferencija „Lietuvos atgimimas vasario 16-osios šviesoje“. Istorija, 1999, t. 39, p. 82.
„Stasys Antanas Bačkis – Lietuvos Respublikos diplomatas, Bačkis S. A. Lietuvos diplomatinė tarnyba (1940 06 15–1990 03 11)“. Vilnius: VPU leidykla, 1999, p. 3–4, 48.
„Tarptautinė mokslinė konferencija „VIII moksliniai skaitymai“ Daugpilyje“. Istorija, 1999, t. 39, p. 81.
„Dependency or Independence: The Emergence of a Modern Society in Lithuania“. Second Conference on Baltic Studies in Europe “Values and Norms of Society in Change”. Abstracts. 1997, August 20–23, Vilnius, p. 93.
Su Pukienė, Vida. „Konferencija Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti 80–mečiui paminėti“. Istorija, 1996, t. 34, p. 184–186.
„Lietuviai istorikai emigracijoje po Antrojo pasaulinio karo“. IX Pasaulio Lietuvių Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas. 9th Lithuanian Symposium on Arts and Sciences. November 22–25, 1995, Vilnius: Vilniaus Pedagoginis Universitetas, 1995, p. 267.